Išaušo naujieji ir ėmė lįsti galvon mintys apie šių metų planus - atostogas. Nesvarbu, kad Kalėdinės atostogos dar nesibaigė, aš apie atostogas galvoju visada. Ypač tokiomis akimirkomis, kai atostogauju ir turiu laiko pagalvoti apie kitas atostogas. Dabar galvojau apie Velykines atostogas. Nenorėčiau jų praleist namie, kaip šių - aš ir mano verslo planai.
Nors, kita vertus, mano padėtis šiuo metu yra gana graudi: ambicinga nepilnanetė, uždirbanti tik saviems reikalams ir keistoms investicijoms į ateitį (taip, mano amžiuje jau galima sąžiningai užsidirbti). Bet ir planų turiu nemažai: užaugt, baigt mokslus, turėt pelningą verslą, užsidirbt krūvą pinigų ir apkeliaut pasaulį. Romantiška, tiesa?
Kelionės nuo pirmosios išvykos į Prahą (kai man buvo aštuoneri) įaugo į kraują. Kaip iš alaus reklamos - kartą paragavęs negali sustot.
O dabar su visuomene pasidalinsiu savo mintimis į temą.
Svajonių maršrutas po Europą.
Nuo 2007 birželio, kai dvi savaites keliavome po Prancūzijos Alpes ir lankėme jų slepiamus grožius, išgirdau daug pasakojimų iš draugų, kurie yra Prancūzijos ir jos kultūros manijakai. Labiausiai įsiminė Jų kelionė prie vandenyno:
Vilnius (LT), Varšuva (PL), Praha (CZ), Frankfurtas (D), Liuksemburgas, Paryžius (FR).
Tada, pasivaikščiojus po muziejus, apžiūrėjus miestus ir savaitei einant į pabaigą, iš Paryžiaus leidžiamės į Orleaną ir, pagaliau, į Luaros upės slėnį (viena iš stambesnių mėlynų linijų žemėlapyje). Tikriausiai esat apie jį girdėję. Slėnis garsėja nepaprasto grožio pilimis ir gamta. Ten praleidus dar kelias dieneles čiuožiame į pietus! Ten galima nukakti visokiausiais būdais: važiuoti palei Luaros upę, ar papraščiausiai važiuoti greitkeliu (darau prielaidą, kad ten toks turėtų būti) Orleanas - Angersas - Nantesas. Oplia! Atlantas...
Atgal jau grįžtat kaip norit. Nors...
Biskalijos įlankos pakrantė tiesiog nuostabiai graži. Jei yra laiko ir finansų (norais žmonės nesotūs), tai dar būtų galima nusileisti pakrante iki San Sabastiano (ISPANIJA). Jei dar liktų pinigų, tai galima nusikošt iki kokio Madrido arba Lisabonos (PORTUGALIJA), nueit į muziejų, paslampinėt gatvėm ir pro Andorą vėl važiuot Prancūzijon. Tada nuostabiąja Prancūzų rivjera pro Nicą, Monaką, Genują ir Veroną važiuot namo valgyt šaltibarščių.
Žinoma, čia dar būtų galima įvelt ir Italiją su visais jos kintančiais grožiais (pvz. Prancūzijoje visi senoviniai miesteliai yra gana vienodi, todėl nuo ilgo buvomo ten tiesiog nusibosta) bet ji tokia graži, kad čia jau reiktų važiuoti atskirai. O tai jau kito straipsnelio tema ;)
love, B.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą